- stobuoti
- stobúoti, -úoja, -ãvo KŽ 1. tr. NdŽ riboti, tramdyti, stabdyti: Tada mažiausiai meilę tų daiktų to pasaulio teip nestobuoja, idant meilė Viešpaties Christaus visad pirmą vietą jo širdyje turėtų DP512. 2. refl. Vl stoti į eilę, rikiuotis, rinktis: Apsistokite dunduliuoti, stobúokitės į vietą, t. y. stokite į eilias J. 3. refl. NdŽ liautis, nustoti bėgti, tekėti, judėti: Vanduo pradėjo stobuotisi (orig. stobotisi) Bru. Jau kraujas stobúojas, mažiau bėga iš nosies Skr. Vėjas į vakarą pradėjo stobúoties Up. 4. refl. NdŽ nusistoti (apie skystį). \ stobuoti; apstobuoti; nustobuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.